Ernestas Tirunas's video: TaiRo-Memuaras Lyrics

Sveiki, naujas mano darbas, klausom! Parsiuntimas: https://soundcloud.com/mc_tairo/tairo-westbrothers-memuaras Suvedimas: LoTo Lyrics: Mėlynas dangus, juoda mirtis, Galvos skausmas ar gero žmogaus svirtis. Asmenybė ne tobula, ha ha, Tokių nėra, visi klysta, visiem hana. Sunaikinsiu aplinka, sunaikinsiu šiluma, Padėsi man, nenorėsi daugiau pasiekti rytdiena. Ji to neverta. Tiksliau taves neverta, Lygina su nuliu, minusinė pusė balta. Nepalietęs, nesuteršęs minčių nesunaršęs, Aš nemoku būti toks, nes... Man taip neleidai, neleido sąžinė, Pamenu kaip buvome pasamonėj įsiamžine. Dabar to nėra, skersas, kreivas, Vadink kaip nori, aš likau toks pats jūreivis. Nuo viso pasaulio nutolęs, ir vis dar tolstu, Stabdo tik viena, meilė 100 voltu. Duodu tau minčiu, duodu susiprasti, Kentėsi nuo žvilgsnių akių, save prarasi. Aimanuosi „Siela wtf kur dingai", O ji „Ne ne aš, o tu išėjai. Palikai mane viena numirti, Neturėjau prasmės, dabar peilius galasti. Ašmenis paruošti, nes tik du asmenys, Pakeitė kasdienybe, žmogus pavienis. Tai tarsi vidinis moto, Nekalbu apskritai, o apie mena be athodu. Nykšti rodo, atrodo viskas puiku, Povelniu kodėl palaikei mane budriu? Nepastebėjau, kaip viskas slydo, Dabar daužau sienas, tuo pačiu savo vidu. Lieju mintis į viena memuara, Amžinas jis liks, pagal tai kaip pavaro. Kaip istorijoj puikavosi stalinas ar leninas, Tuo didžiavosi, tad neteisk virsiu i pelenus. Kaip žydus degino, taip ir lapai dega, Nenuvertinu, pabaik vaikytis uodega. Pamiršk tai kas buvo, aš pamiršau, Nėra lengva, o jei reikės išmušiu, nauda sau. Panaudosiu kaip atlieka, esu piktas, Ir išgaunu save nestandartiškai tikra. Mėlynas dangus, juoda mirtis, Kolonėlės kuždesys, aplinkos rimtis. Remintis keliom taisyklėm, Gyvenimas vis dažniau pakrypsta į apačia kai kuriem. Kai kuriem į viršu, o kiti pastovūs, Nemėgstu, nemėgsta niekas jų atstovų. Spauda išduoda paslapti, aš išduodu, Tai pripažystu tik kaip klaida votu. Visi 100% sutinka, nes patinka, Rodyt meistriškuma ringe ar tau tinka? Parodysiu aš, parodys tikrovė, Realiai, to nebus, pasaulis viena naujovė. Homosapiens teisėjas bei žudikas, Apstrakčiai nenužudo psichikos didikas. Paveikia mus, mūsų mastysena, Aiškinu beprasmiškai pats bedugnėj bastydamasis. Tai tarsi vidinis moto, Nekalbu apskritai, o apie mena be athodu. Nykšti rodo, atrodo viskas puiku, Povelniu kodėl palaikei mane budriu? Nepastebėjau, kaip viskas slydo, Dabar daužau sienas, tuo pačiu savo vidu. Lieju mintis į viena memuara, Amžinas jis liks, pagal tai kaip pavaro. Kas kart kelentis, kas kart į pašone, Daužo, talžo į širdį prasibrovę. Nes jei dabar atrodo sunku, Žinok bus du kartus sunkiau, dar ir baisu. Nes nemokėsi valdyt emocijų, Valdyti savęs, didės skaičius fobijų. Lydės tave iki pat kelio pabaigos, Atogražos bus, atogražų vos vos. Paukščių čiulbesys išnyks pasiringdamas, Kažka prasmingo, o aš myliėsiu dama. Statysiu nama, dėsiu pamatus, Nenusileisiu, žemiau šito aptako. Suvarpysiu kulkom rakta į jos širdi, Paprašysiu taves, ar tu girdi? Beldžiuosi į tavo kūna, Meldžiuosi už forma, už kreiva formata, kartais būna.